Turbūt nėra tokio žmogaus, kuris nesivytų laimės išskėstomis rankomis, nesistengtų kažko padaryti geriau, nei kitas bendradarbis, klasiokas, grupiokas ar bet koks žmogus, kuris užsiima ta pačia veikla.
Visi mes norime būti geriausiais, uždirbti daugiausiai, būti gražiausiais, protingiausiais ir dar begale kitų -iausių, bet niekada nesusimąstome, kad ir turėdami trūkumų, su švilpančiais kišenėje vėjais, žemo socialinio sluoksnio, mes vistiek esame unikalūs. Be šių kiekvienam „labai“ reikalingų kasdieninių etikečių turime daug geresnių ir gal net prasmingesnių dalykų: šeima, vardan kurios kartais reikia pasiaukoti, galvoti ne vien apie save; įvairūs talentai, kurių tokių pačių gal nedaugelis turi… Noras būti geriausiu žmogų paverčia egoistu, jis mato naudą tik sau, bando kitus pažeminti, parodyti koki jie prieš jį yra menki.
kad ir turėdami trūkumų, su švilpančiais kišenėje vėjais, žemo socialinio sluoksnio, mes vistiek esame unikalūs.
Be abėjo toks nusiteikimas padeda žmogui įgyvendinti savo svajones, tikslus. Tai žmogų varo į priekį, suteikia jėgų, bet tam galioja ir auksinė taisyklė: kas per daug, tas nesveika.
Labai gaila, kai daug pasiekęs žmogus menkina vis dar sunkiai gyvenančius žmones. Įgavęs azarto geriausio titulo konkurse pamina kito garbę, žemina, niekina silpnesnį. Niekada nemėgau tokių lenktynių. Jos parodo, koks iš tikrųjų žmogus yra silpnas, kaip greitai galima jį įveikti, nors jis ir vaizduojasi esąs stiprus ir galingas.
Niekam neduota galimybė viską gauti, turėti. Visi mes apriboti likimo, kad ir kaip tai mums nepatiktų. Vieni galime prasimušti, kitiems lemta amžinai būti žemai, bet tai negali tapti priežastimi menkinti kitą, taip pat tai negali būti priežastimi žmogui nesiekti daugiau…
Labai gaila, kai daug pasiekęs žmogus menkina vis dar sunkiai gyvenančius žmones.
Visi esame skirtingi: veido bruožais, kūno sudėjimu, charakteriais, požiūriais, tad nebūtina tai parodyti pagal užimamas pareigas, banko sąskaitose esančias sumas ar kitokiais pranašumais, kurie net nėra pranašumai…
Pinigai anksčiau ar vėliau baigiasi, titulai dingsta, grožis vysta, turtas nuvertėja… liekame tik mes, kaip asmenybės, skirtingų charakterių, pasaulėžiūrų žmonės…
